- dvylikis
- 2 dvylìkis, -ė num. ord. (2) dvyliktas: Dvylìkis obuolys tegul man lieka Kp. Ateis dvylìkė valanda, ir eisim namo Lnkv. Paršelių dešimts ir vienas, moma dvylìkė Brsl. Jau dvylìkiai metai, kap anas mirė Brsl. Didžiojai (vyriausiajai) da tik dvylìkiai metai Švnč. Dvylikį apaštalą išrinkt brš. Dvylikeliùs metelius turėj[o], kai diedas pamirė Str.
Dictionary of the Lithuanian Language.